- timpėti
- timpė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., tim̃pėti, -ėja, -ėjo 1. būti ištemptam: Siūlai ilgai ant rekečio timpė́jo – turėtų būt ištampyti Rs. 2. virpėti, timpčioti, trūkčioti: Kenklė timpėja, kad bi ko bijaus J. 3. KŽ prk. kunkuliuoti, virti, šėlti (apie kraują): Parėjo vaikino galabylas, t. y. dienos savalios, nebtimpė̃s kraujas JI404. \ timpėti; įtimpėti; ištimpėti; patimpėti
Dictionary of the Lithuanian Language.